Deivis Petrušis
Du žmonės gali skųstis tuo pačiu juosmens skausmu, tačiau jų problemos nebūtinai vienodos. Vienas visą dieną sėdi prie kompiuterio, kitas dirba sunkų fizinį darbą. Vienas gerai miega ir reguliariai juda, kitas gyvena nuolatinėje įtampoje. Vienam reikia daugiau judesio, kitam – ramesnio prisilietimo ir laiko atsipalaiduoti. Todėl vienoda procedūra pagal vieną išmoktą schemą vienam gali padėti, kitam būti per stipri, o trečiam – visai netinkama.
Geras masažas prasideda ne nuo pirmo paspaudimo. Jis prasideda nuo žmogaus pamatymo, jo istorijos išgirdimo ir bandymo suprasti, ko jo kūnui šiuo metu iš tikrųjų reikia.
Šį procesą galima sutraukti į tris paprastus žodžius: pamatyk, pažink, suprask. Tai nėra medicininės diagnostikos metodas. Tai praktinė darbo tvarka, padedanti masažuotojui pasirinkti saugesnę, tikslingesnę ir konkrečiam žmogui tinkamesnę procedūrą.
Tas pats skausmas dar nereiškia tos pačios problemos
Skausmo vieta yra svarbi, tačiau ji pasako tik dalį istorijos. Juosmenį gali skaudėti po neįprasto fizinio darbo, ilgo sėdėjimo, staigaus judesio, prastos nakties arba kelių savaičių nuolatinės įtampos. Kartais skausmas susijęs su vietiniu audinių sudirginimu, kartais – su pakitusiu judėjimu, o dažnai veikia keli veiksniai vienu metu.
Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija pabrėžia, kad skausmas visada yra asmeninė patirtis, kurią skirtingu mastu veikia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Tai nereiškia, kad skausmas yra „tik galvoje“. Tai reiškia, kad jo stiprumo ir žmogaus savijautos negalima patikimai nustatyti vien apčiuopus raumenį ar pamačius kūno asimetriją. Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija
Du žmonės gali turėti panašų audinių sudirginimą, tačiau jį jausti visiškai skirtingai. Tam įtakos gali turėti:
- miego kokybė;
- ankstesnės traumos;
- fizinis pasirengimas;
- patiriamas stresas;
- baimė judėti;
- darbo ir poilsio santykis;
- ankstesnė skausmo patirtis;
- žmogaus lūkesčiai;
- bendras nervų sistemos jautrumas;
- saugumo arba nesaugumo pojūtis procedūros metu.
Todėl masažo negalima parinkti tik pagal užrašą registracijoje: „skauda nugarą“, „įsitempęs kaklas“ arba „maudžia petį“. Reikia pamatyti žmogų, o ne vien jo simptomą.
Pamatyk: stebėjimas prasideda dar prieš masažą
Žmogaus nereikia iš karto statyti prie sienos ir ieškoti visų įmanomų laikysenos nukrypimų. Daug vertingos informacijos galima pastebėti natūraliai: kaip jis įeina į patalpą, nusivelka striukę, atsisėda ir keičia padėtį.
Galima atkreipti dėmesį:
- ar žingsnis laisvas, ar atsargus;
- ar viena koja mažiau priima svorį;
- ar žmogui sunku atsisėsti arba atsistoti;
- kaip laisvai juda rankos;
- ar jis gali patogiai pasukti galvą;
- ar kvėpuoja ramiai, ar dažnai sulaiko kvėpavimą;
- ar saugo kurią nors kūno vietą;
- ar judesys sukelia skausmą, baimę ar nepasitikėjimą;
- kokios padėties žmogus ieško norėdamas jaustis patogiau.
Stebėjimas nėra diagnozė. Iš vieno žingsnio negalima nuspręsti, kad žmogaus dubuo „pasisukęs“, o iš nevienodo pečių aukščio – kad būtent tai sukelia skausmą. Kūno asimetrija yra normali, o laikysena nuolat kinta.
Stebėjimo tikslas – ne surasti kuo daugiau trūkumų, o iškelti klausimus. Jeigu viena ranka juda mažiau, galima paklausti, ar buvo peties trauma. Jeigu žmogus vengia atsiremti viena koja, verta pasidomėti čiurnos, kelio ar klubo istorija. Jei atsigulęs ant nugaros jis negali atsipalaiduoti, galbūt reikės aukštesnės atramos po galva arba volelio po keliais.
Tai, ką pamatome, yra darbo pradžia, o ne galutinė išvada.
Pažink: žmogaus istorija dažnai svarbesnė už vieną testą
Pažinti reiškia išgirsti ne tik tai, kur skauda, bet ir kokiomis aplinkybėmis skausmas atsirado.
Prieš masažą verta išsiaiškinti:
- kada prasidėjo simptomai;
- ar pradžia buvo staigi, ar palaipsnė;
- ar prieš tai buvo trauma, kritimas arba neįprasta apkrova;
- kas skausmą sustiprina;
- kas jį sumažina;
- ar skausmas plinta į ranką arba koją;
- ar yra tirpimo, dilgčiojimo arba silpnumo;
- ar buvo operacijų, lūžių, išnirimų;
- kokiomis ligomis žmogus serga;
- kokius vaistus vartoja;
- kaip miega ir juda;
- kokį darbą atlieka;
- ar anksčiau yra gavęs masažą;
- kaip reagavo į ankstesnes procedūras;
- ko tikisi iš šio susitikimo.
Kartais žmogus sako, kad nori stipraus masažo, nes tiki, kad tik skausminga procedūra gali būti veiksminga. Tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad po ankstesnio masažo jis kelias dienas jautėsi blogiau. Tokiu atveju specialisto užduotis nėra įvykdyti pažodinį prašymą bet kokia kaina. Reikia paaiškinti galimus pasirinkimus ir kartu susitarti dėl saugaus intensyvumo.
Kitas žmogus gali bijoti prisilietimo dėl ankstesnės traumos, operacijos ar nemalonios procedūros. Jo kūnui pirmiausia reikės prognozuojamumo: aiškaus paaiškinimo, lėtesnio tempo, daugiau atramų ir leidimo bet kada sustabdyti techniką.
Pažinti žmogų reiškia suprasti ir jo tikslą. Vienas nori trumpam sumažinti įtampą po darbo savaitės. Kitas siekia lengviau pasukti galvą vairuodamas. Trečiam svarbiausia ramiau miegoti, o ketvirtas nori pasiruošti treniruotei. Tie patys masažo veiksmai nebūtinai vienodai tiks visiems šiems tikslams.
Suprask: sujunk informaciją, bet neskubėk paskelbti diagnozės
Suprasti reiškia sujungti tai, ką pamatėme, ką žmogus papasakojo ir kaip jo kūnas reaguoja į pirmą kontaktą.
Tai nėra bandymas per kelias minutes tiksliai nustatyti vieną skausmo priežastį. Žmogaus būklė dažnai būna sudėtingesnė. Masažuotojui pakanka suformuoti darbinę kryptį:
- ar masažą šiuo metu saugu atlikti;
- kokia padėtis žmogui tinkamiausia;
- nuo kurios kūno srities geriau pradėti;
- koks spaudimas gali būti priimtinas;
- kiek judesio ir tempimo žmogus toleruoja;
- ar reikėtų dirbti lokaliai, ar plačiau;
- kokius požymius procedūros metu būtina stebėti;
- kada masažą reikia sustabdyti;
- ar žmogui reikalingas kito specialisto įvertinimas.
Pirminė išvada turi likti lanksti. Jeigu pasirinkta technika didina apsauginę įtampą, žmogus sulaiko kvėpavimą arba po kelių paspaudimų simptomai pradeda plisti, planą reikia keisti. Geras specialistas nesistengia įrodyti, kad jo pirmas sprendimas buvo teisingas. Jis stebi reakciją ir prisitaiko.
Individualus masažas nebūtinai yra sudėtingesnis
Individualizavimas nereiškia, kad kiekvienam žmogui reikia sukurti visiškai naują, sudėtingą metodiką. Dažnai pakanka pakeisti kelis pagrindinius dalykus.
Kūno padėtį
Vienam patogu gulėti ant nugaros, kitam – ant šono. Žmogui, kuriam jautrus juosmuo, gali reikėti volelio po keliais. Nėštumo metu, po operacijos arba esant kvėpavimo sunkumams gali būti reikalinga pusiau sėdima padėtis ir daugiau atramų.
Spaudimo stiprumą
Spaudimas turi būti ne toks, kokį specialistas gali atlikti, o toks, kokį žmogaus kūnas gali priimti. Tai nėra tas pats. Intensyvumas turi būti derinamas ir keičiamas procedūros metu.
Darbo tempą
Pavargusiam ir jautriam žmogui dažnai labiau tiks lėtesnis, prognozuojamas ritmas. Aktyviam, gerai pasiruošusiam žmogui galima taikyti dinamiškesnius perėjimus ir didesnę judesio amplitudę, jeigu nėra kontraindikacijų.
Tempimo amplitudę
Tempimas neturi tapti lankstumo demonstravimu. Svarbu ne pasiekti maksimalią padėtį, o pajusti ribą, ties kuria kūnas dar nesigina ir gali ramiai kvėpuoti.
Procedūros trukmę
Ilgesnis masažas nebūtinai yra geresnis. Pirmą kartą atėjusiam, jautriam arba po ligos atsigaunančiam žmogui trumpesnė procedūra gali būti tinkamesnė. Taip galima įvertinti organizmo reakciją neperkraunant jo per dideliu poveikiu.
Darbo sritį
Skaudama vieta nebūtinai turi gauti daugiausia spaudimo. Kartais ją verta liesti švelniai, o daugiau dėmesio skirti aplinkinėms sritims, kvėpavimui ir bendram kūno atsipalaidavimui.
Trys žmonės – trys skirtingos procedūros
Įsivaizduokime tris žmones, kurie visi skundžiasi juosmens skausmu.
Pirmasis žmogus visą dieną sėdi
Jam sunkiausia atsistoti po ilgo sėdėjimo, tačiau pasivaikščiojus savijauta pagerėja. Procedūroje gali būti naudinga palaipsniui paruošti pėdas, kojas ir klubų sritį, taikyti švelnius klubų judesius, dirbti su kvėpavimu ir tik tada pereiti prie juosmens.
Antrasis žmogus vakar kilnojo sunkius daiktus
Jo skausmas prasidėjo staiga, judesiai labai riboti, o kūnas saugo nugarą. Pirmiausia reikia išsiaiškinti traumos aplinkybes ir įvertinti, ar nėra požymių, dėl kurių masažą reikėtų atidėti. Agresyvus tempimas arba gilus spaudimas šiuo metu gali būti netinkamas.
Trečiasis žmogus skausmą jaučia kelis mėnesius
Jis blogai miega, bijo pasilenkti ir kiekvieną naują pojūtį vertina kaip galimą pažeidimą. Šiuo atveju svarbu ne „išmasažuoti“ vieną raumenį, o sukurti saugią patirtį. Procedūra gali būti lėta, aiški, atliekama patogioje padėtyje, nuolat tikrinant žmogaus savijautą. Tikslas gali būti ne momentinis skausmo panaikinimas, o mažesnė įtampa ir didesnis pasitikėjimas judesiu.
Visais trimis atvejais nurodyta ta pati kūno vieta, tačiau pasirinkta procedūra turėtų skirtis.
Žmogaus reakcija svarbesnė už išmoktą schemą
Masažo mokymuose reikalingos aiškios sekos. Jos padeda studentui nepraleisti kūno sričių, išmokti taisyklingai perkelti svorį ir saugiai atlikti technikas. Tačiau išmokta seka yra pagrindas, o ne nekintanti taisyklė.
Patyręs specialistas turi gebėti:
- sutrumpinti arba praleisti netinkamą techniką;
- pakeisti žmogaus padėtį;
- sumažinti spaudimą;
- daugiau laiko skirti pasiruošimui;
- atsisakyti stipraus tempimo;
- dirbti lėčiau;
- sustabdyti procedūrą;
- rekomenduoti kitą pagalbos kryptį.
Tai ypač svarbu tailandietiškame masaže, kuriame naudojami ne tik delnų ir pirštų paspaudimai, bet ir dilbiai, alkūnės, keliai, pėdos, pasyvūs tempimai bei didesnės amplitudės padėtys. Kuo stipresnį įrankį ar didesnę svirtį naudojame, tuo geriau turime suprasti žmogaus būklę ir kontroliuoti poveikį.
Pasaulio sveikatos organizacijos Nuad Thai mokymo gairėse greta tradicinių žinių nurodomas anatomijos, fiziologijos, judamojo aparato būklių, ištyrimo, pirmosios pagalbos ir kontraindikacijų mokymas. Praktikas taip pat turi gebėti nuspręsti, ar žmogui masažas tinkamas, ar jį reikia nukreipti kitam sveikatos specialistui. PSO Nuad Thai mokymo gairės
Masažas yra bendras procesas
Individuali procedūra nėra tai, ką masažuotojas vienas nusprendžia ir „padaro“ žmogui. Žmogus turi suprasti, kas bus atliekama, kokio rezultato galima tikėtis ir kokius pojūčius būtina pranešti.
Prieš procedūrą svarbu susitarti:
- kokios sritys bus masažuojamos;
- kokių technikų žmogus nenori;
- koks pradinis spaudimas jam priimtinas;
- ar yra jautrių, intymių arba skausmingų vietų;
- kokiu ženklu jis galės sustabdyti techniką;
- koks yra realus procedūros tikslas.
Sutikimas nėra vienkartinis „taip“ masažo pradžioje. Žmogus gali persigalvoti procedūros metu. Jis gali sutikti su pečių masažu, bet nenorėti kaklo tempimo. Gali priimti delno spaudimą, bet atsisakyti darbo alkūne. Praktikas turi gerbti šias ribas nevertindamas jų kaip trukdymo procedūrai.
Bendro sprendimo principas reiškia, kad specialistas pateikia savo žinias, o žmogus – informaciją apie savo kūną, savijautą, ribas ir prioritetus. Tik iš šių dviejų dalių galima sukurti tinkamą planą. NICE bendrų sprendimų gairės
Kaip kūnas parodo, kad poveikis tinkamas?
Žmogus ne visada gali tiksliai paaiškinti savo pojūčius, todėl svarbu stebėti ir kūno reakcijas.
Tinkamai parinkto poveikio metu dažnai matome, kad:
- kvėpavimas išlieka laisvas arba palaipsniui gilėja;
- žmogus nesitraukia nuo prisilietimo;
- mažėja nereikalinga apsauginė įtampa;
- veidas ir žandikaulis išlieka ramūs;
- judesį galima atlikti be staigaus pasipriešinimo;
- po technikos žmogus jaučiasi stabiliai;
- simptomai neplinta ir nestiprėja.
Poveikį verta sumažinti arba pakeisti, jeigu:
- žmogus pradeda sulaikyti kvėpavimą;
- suspaudžia kumščius arba žandikaulį;
- visas kūnas sustingsta;
- bando atsitraukti;
- atsiranda aštrus, deginantis ar elektrą primenantis pojūtis;
- pradeda svaigti galva;
- atsiranda pykinimas;
- skausmas pradeda plisti į galūnę;
- žmogus sako, kad turi „iškentėti“.
Ištvertas masažas dar nėra gerai parinktas masažas. Kartais stiprus poveikis žmogui tinka, tačiau jis turi būti sąmoningai pasirinktas, kontroliuojamas ir nekelti papildomos grėsmės pojūčio.
Kada masažą reikia atidėti?
Specialistas neprivalo nustatyti medicininės diagnozės, tačiau turi atpažinti situacijas, kai masažas nėra pirmas pasirinkimas.
Medicininio įvertinimo gali reikėti, jeigu yra:
- staigus ir labai stiprus neaiškios kilmės skausmas;
- nesena rimtesnė trauma;
- įtariamas lūžis arba išnirimas;
- didėjantis rankos ar kojos silpnumas;
- naujai atsiradęs tirpimas arba jutimų praradimas;
- šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai kartu su juosmens skausmu;
- nejautra tarpvietės srityje;
- karščiavimas ir bloga bendra savijauta;
- aktyvi infekcija arba ūmus uždegimas;
- staigus vienos galūnės patinimas, paraudimas ir karštis;
- krūtinės skausmas arba dusulys;
- neužgijusi žaizda ar nesena operacija;
- greitai blogėjanti būklė.
Šlapimo ar išmatų kontrolės sutrikimas, nejautra tarpvietėje ir progresuojantis kojų silpnumas kartu su nugaros skausmu gali būti skubios neurologinės būklės požymiai. Tokiu atveju reikia ne masažo, o neatidėliotinos medicininės pagalbos. NICE apatinės nugaros dalies skausmo vertinimo gairės
Gebėjimas žmogaus nemasažuoti, kai procedūra netinkama, taip pat yra profesionalumo dalis.
Įvertinimas nesibaigia prasidėjus procedūrai
Pirminis pokalbis ir stebėjimas suteikia darbo kryptį, tačiau tikroji informacija toliau renkama masažo metu.
Specialistas stebi:
- kaip žmogus priima pirmą kontaktą;
- kurios sritys jautresnės;
- kaip keičiasi kvėpavimas;
- ar poveikis mažina, ar didina įtampą;
- kaip viena kūno sritis reaguoja dirbant su kita;
- ar judesio amplitudė tampa laisvesnė;
- ar žmogus išlieka ramus ir orientuotas.
Po procedūros taip pat verta trumpai įvertinti rezultatą. Neužtenka paklausti: „Ar patiko?“ Naudingesni klausimai būtų:
- ar dabar lengviau atlikti judesį, kuris prieš masažą buvo ribotas;
- ar pasikeitė skausmo stiprumas arba pobūdis;
- ar kūnas jaučiasi stabilus;
- ar neatsirado naujų pojūčių;
- kas procedūroje buvo maloniausia;
- kas buvo per stipru arba nereikalinga.
Galutinis procedūros poveikis ne visada matomas iš karto. Todėl kito susitikimo pradžioje verta paklausti, kaip žmogus jautėsi vakare, kitą rytą ir po kelių dienų. Ši informacija padeda tiksliau parinkti kitą procedūrą.
Svarbu ne technikų kiekis, o jų tinkamumas
Masažuotojas gali mokėti šimtus technikų, tačiau profesionalumas pasireiškia ne tada, kai jis visas parodo. Kartais geriausia procedūra susideda iš kelių paprastų, tiksliai parinktų veiksmų.
Vienam žmogui reikės daugiau aktyvių tempimų ir judesio. Kitam – lėto ritminio spaudimo. Trečiam svarbiausia bus patogi padėtis ir galimybė išbūti be skausmo. Dar kitam masažas šiuo metu apskritai nebus tinkamiausia pagalba.
Technika tampa vertinga tik tada, kai atitinka žmogaus būklę, tikslą ir galimybes.
Pamatyti reiškia stebėti neklijuojant etiketės. Pažinti – išgirsti žmogaus istoriją ir jo lūkesčius. Suprasti – sujungti informaciją, pasirinkti saugią darbo kryptį ir išlikti pasirengusiam ją pakeisti.
Individualus masažas nėra atsitiktinis masažas. Jis turi struktūrą, tačiau ši struktūra prisitaiko prie žmogaus. Specialistas neatsisako savo žinių – jis panaudoja jas tiksliau.
Žmogaus kūnas nėra technikų atlikimo vieta. Tai gyva, besikeičianti sistema, turinti savo istoriją, jautrumą ir ribas. Kai pirmiausia pamatome žmogų, pažįstame jo aplinkybes ir stengiamės suprasti jo dabartinę būklę, masažas tampa ne standartine procedūra, o saugiu ir prasmingu prisilietimu.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio. Jis nepakeičia gydytojo, kineziterapeuto ar kito kvalifikuoto sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos ir individualaus medicininio įvertinimo.
Informaciniai šaltiniai: Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija – skausmo apibrėžimas, PSO – Nuad Thai specialistų rengimo gairės, NICE – bendrų sprendimų priėmimas, NICE – apatinės nugaros dalies skausmo vertinimas