Deivis Petrušis
Kai skauda petį, natūraliai norisi masažuoti petį. Kai maudžia juosmenį, visas dėmesys krypsta į nugarą. Tačiau kūnas veikia ne kaip atskirų detalių rinkinys, o kaip tarpusavyje susijusi judėjimo, atramos, kvėpavimo ir nervų sistemos visuma.
Skausminga vieta gali būti pažeista, sudirgusi ar perkrauta, todėl jos ignoruoti negalima. Tačiau kartais ji skauda todėl, kad ilgą laiką atliko darbą už kitą, prasčiau judančią ar nepakankamai apkrovas valdančią kūno dalį. Kitais atvejais skausmas gali plisti nervo eiga, būti jaučiamas toliau nuo tikrojo šaltinio arba išlikti dėl padidėjusio nervų sistemos jautrumo.
Todėl klausimas turėtų būti ne tik „kur skauda?“, bet ir „kas galėjo sukurti tokias sąlygas, kad ši vieta tapo jautri?“.
Skausmas nėra tikslus kūno pažeidimų žemėlapis
Skausmas yra apsauginė organizmo patirtis. Jis perspėja, kad tam tikra kūno sritis gali būti pažeista, perkrauta arba kad nervų sistema ją vertina kaip galimai pažeidžiamą. Tačiau skausmo intensyvumas ne visada tiksliai parodo audinių pažeidimo dydį.
Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija skausmą apibūdina kaip jutiminę ir emocinę patirtį, susijusią su esamu arba galimu audinių pažeidimu. Taip pat pabrėžiama, kad skausmas ir nocicepcija nėra tas pats. Nocicepcija – tai nervų sistemos atliekamas galimai žalingų signalų registravimas ir perdavimas, o skausmas – galutinis žmogaus patyrimas, kuriam įtakos turi ne tik audinių būklė, bet ir ankstesnės patirtys, miegas, emocinė būsena, saugumo jausmas bei daugybė kitų aplinkybių.
Dėl šios priežasties du žmonės, turintys panašius anatominius pakitimus, gali jausti labai skirtingą skausmą. Vienas gali turėti ryškių pakitimų rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrime, tačiau beveik nejausti skausmo. Kitas gali patirti stiprų skausmą, nors tyrimuose nematoma didelio struktūrinio pažeidimo.
Tai nereiškia, kad skausmas yra „tik galvoje“. Skausmas yra tikras. Tačiau jo priežastys dažnai būna sudėtingesnės negu vienas įsitempęs raumuo ar vienas pakitęs sąnarys.
Pirmoji priežastis – plintantis skausmas
Kartais skausmo šaltinis ir vieta, kurioje žmogus jį jaučia, nesutampa. Tai vadinama plintančiu arba atspindėtu skausmu.
Pavyzdžiui, kaklo struktūrų sudirginimas gali būti jaučiamas petyje, rankoje ar galvoje. Juosmens arba kryžmens srities problemos gali sukelti pojūčius sėdmenyje ar kojoje. Kai kurių vidaus organų būklės taip pat gali pasireikšti skausmu kitoje kūno vietoje.
Taip atsitinka todėl, kad įvairių audinių jutiminė informacija nervų sistemoje susitinka bendruose apdorojimo keliuose. Smegenims ne visada lengva tiksliai nustatyti, iš kur atėjo signalas, todėl skausmas gali būti jaučiamas kitoje vietoje.
Plintantis skausmas gali būti:
- bukas ir sunkiai lokalizuojamas;
- jaučiamas didesniame plote;
- deginantis, dilgčiojantis ar primenantis elektros srovę;
- plintantis pagal rankos ar kojos eigą;
- atsirandantis nejudinant tos vietos, kurioje jis jaučiamas;
- kintantis pakeitus stuburo, kaklo ar kitos kūno dalies padėtį.
Vien pagal skausmo pobūdį tiksliai nustatyti jo šaltinio negalima. Tačiau toks skausmas yra viena iš priežasčių, kodėl vien tik skaudamos vietos masažavimas kartais neduoda norimo rezultato.
Antroji priežastis – kūno kompensacijos
Kūnas nuolat prisitaiko. Jeigu viena sritis dėl skausmo, traumos, sąstingio ar baimės juda mažiau, kitos sritys pradeda atlikti daugiau darbo.
Įsivaizduokime kadaise patemptą čiurną. Kelias savaites žmogus šlubavo, daugiau svorio perkėlė ant kitos kojos ir vengė visiškai atsispirti sužeista pėda. Skausmui praėjus jis vėl pradėjo vaikščioti, tačiau kūnas nebūtinai iš karto grįžo prie ankstesnio judėjimo modelio.
Sužeista koja galėjo likti atsargesnė. Žmogus galbūt ir toliau trumpiau ant jos stovėjo, mažiau lenkė čiurną arba silpniau atsispyrė pėda. Tuomet kelis, klubas, dubuo ir juosmuo turėjo prisitaikyti prie pasikeitusio žingsnio.
Tyrimuose pastebima, kad daliai žmonių, turinčių lėtinį čiurnos nestabilumą, išlieka pakitusi ėjimo mechanika ir raumenų aktyvacija. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas senas čiurnos patempimas būtinai sukels juosmens ar klubo skausmą. Tai tik parodo, kad sena trauma kai kuriais atvejais gali turėti ilgesnį poveikį visam judėjimo modeliui.
Kompensacija iš pradžių yra naudinga. Ji leidžia judėti, dirbti ir apsaugoti skaudančią vietą. Problema atsiranda tada, kai laikina apsauga tampa nuolatiniu judėjimo įpročiu.
Skausminga vieta gali būti ne silpniausia, o darbščiausia
Dažnai sakoma, kad skauda silpną vietą. Tačiau kai kuriais atvejais skausminga vieta yra ne silpniausia, o ta, kuri ilgiausiai gelbėjo visą sistemą.
Jeigu klubas nepakankamai laisvai juda, žmogus pasilenkdamas gali daugiau judesio atlikti juosmeniu. Jeigu krūtininė stuburo dalis sunkiai sukasi, papildomo judesio gali būti reikalaujama iš kaklo ar juosmens. Jeigu čiurna nepakankamai lenkiasi, leidžiantis laiptais ar pritūpiant kelis ir pėda gali ieškoti kito judėjimo kelio.
Ilgą laiką kūnas su tuo gali susitvarkyti. Tačiau pasikeitus krūviui, sumažėjus miego kiekiui, patyrus daugiau streso ar pradėjus naują fizinę veiklą, anksčiau pakankama kompensacija gali nebesusitvarkyti su užduotimi.
Tuomet pradeda skaudėti vietą, kuri ilgą laiką atliko papildomą darbą.
Trečioji priežastis – pasikeitęs nervų sistemos jautrumas
Ūmus skausmas dažnai yra tiesiogiai susijęs su trauma, uždegimu ar audinių sudirginimu. Gyjant audiniams, skausmas paprastai mažėja. Tačiau kartais skausmas išlieka ilgiau, negu tikėtasi pagal įprastą audinių gijimo laiką.
Ilgai gaudama pavojaus signalus nervų sistema gali tapti jautresnė. Tuomet stipresnę reakciją gali sukelti mažesnis spaudimas, įprastas judesys, temperatūros pokytis ar net prisilietimas, kuris anksčiau nebuvo skausmingas.
Tai galima palyginti su pernelyg jautria signalizacija. Ji vis dar atlieka apsauginę funkciją, tačiau suveikia nuo mažesnio dirgiklio. Žmogaus skausmas išlieka tikras, tačiau jo stiprumą lemia ne vien vietinė audinių būklė.
Padidėjusiam nervų sistemos jautrumui įtakos gali turėti:
- ilgai trunkantis skausmas;
- pasikartojančios traumos;
- miego trūkumas;
- nuolatinis stresas;
- baimė judėti;
- ankstesnė nemaloni gydymo ar traumos patirtis;
- per didelis arba netinkamai parinktas fizinis krūvis;
- bendra sveikatos būklė.
Tokiu atveju labai stiprus ir skausmingas masažas ne visada bus tinkamiausias pasirinkimas. Jeigu nervų sistema ir taip pernelyg jautri, papildomas skausmingas dirgiklis gali dar kartą patvirtinti, kad kūnui gresia pavojus.
Kartais daugiau naudos suteikia ramus prisilietimas, palaipsniui didinamas neskausmingas judesys, kvėpavimo reguliavimas ir žmogaus pasitikėjimo savo kūnu atkūrimas.
Ketvirtoji priežastis – kasdien kartojami judėjimo įpročiai
Skausmas nebūtinai prasideda po aiškios traumos. Jis gali vystytis palaipsniui, kai kasdien kartojama panaši apkrova, o kūnas negauna pakankamai judėjimo įvairovės ir atsigavimo.
Pavyzdžiui:
- ilgai sėdint sumažėja klubų ir krūtininės stuburo dalies judėjimo įvairovė;
- nuolat dirbant rankomis priekyje daugiau darbo gali tekti pečių juostai ir kaklui;
- ilgai žiūrint žemyn apkraunami ne tik kaklo, bet ir viršutinės nugaros dalies audiniai;
- nešiojant svorį viena ranka kūnas nuolat prisitaiko prie asimetriškos apkrovos;
- stovint ir vaikštant saugant vieną koją kita pusė gauna daugiau darbo;
- dėl riboto šonkaulių judėjimo kvėpuojant gali aktyviau dirbti kaklo ir pečių raumenys.
Nė viena iš šių padėčių savaime nėra bloga. Žmogaus kūnas gali sėdėti, pasilenkti, susisukti ir nešti svorį. Problema dažniau atsiranda tada, kai ta pati apkrova kartojama per ilgai, o kūnas neturi galimybės jos pakeisti.
Todėl sprendimas dažnai yra ne viena ideali laikysena, o didesnė judėjimo įvairovė.
Kaip skirtingos kūno sritys gali būti susijusios
Kūno grandinių vertinimas nereiškia, kad kiekvienam skausmui reikia ieškoti kuo tolimesnės priežasties. Tačiau kai vietinis darbas padeda tik trumpam, verta įvertinti ir kaimynines bei funkciškai susijusias sritis.
Kai skauda petį
Vertinamas ne tik pats peties sąnarys. Gali būti svarbu, kaip juda mentė, krūtininė stuburo dalis, šonkauliai, kaklas, alkūnė ir riešas. Taip pat verta stebėti, ar kvėpuojant nuolat keliami pečiai ir įtempiamas kaklas.
Kartais peties sritis gauna daugiau krūvio todėl, kad krūtinės ląsta nepakankamai laisvai sukasi arba mentė sunkiai prisitaiko prie rankos judesio. Tačiau peties skausmą gali sukelti ir vietinis sausgyslės, sąnario ar kitų audinių pažeidimas. Todėl abi galimybės turi būti vertinamos kartu.
Kai skauda juosmenį
Gali būti svarbu įvertinti klubų, krūtininės stuburo dalies, dubens ir pėdų judėjimą. Taip pat stebima, kaip žmogus pasilenkia, atsisėda, atsistoja, vaikšto ir kelia daiktus.
Jeigu klubai tam tikro judesio metu dalyvauja mažai, juosmuo gali būti priverstas judėti daugiau. Kita vertus, ne kiekvienas klubo sąstingis sukelia nugaros skausmą, o ne kiekvienas juosmens skausmas išsprendžiamas atpalaidavus klubus.
Kai skauda kelį
Kelio apkrovai įtakos gali turėti pėdos atrama, čiurnos judrumas, klubo kontrolė ir visas kojos judėjimas. Vertinama, kaip žmogus eina, lipa laiptais, pritupia ir stovi ant vienos kojos.
Tačiau kelio skausmas gali kilti ir iš paties kelio struktūrų. Todėl negalima automatiškai teigti, kad jo priežastis visada yra pėdoje arba klube.
Kai skauda kaklą ar tarp menčių
Svarbu įvertinti ne tik galvos padėtį, bet ir krūtininės stuburo dalies judėjimą, pečių juostą, žandikaulį, regėjimo krūvį, darbo vietą bei kvėpavimo modelį.
Jeigu žmogus nuolat kvėpuoja aktyviai keldamas viršutinę krūtinės dalį, kaklo raumenys gali atlikti papildomą kvėpavimo darbą. Tačiau kaklo skausmas taip pat gali būti susijęs su vietiniu sąnarių, raumenų, diskų ar nervinių struktūrų sudirginimu.
Ne kiekviena asimetrija yra problema
Žmogaus kūnas nėra visiškai simetriškas. Viena pėda gali būti šiek tiek didesnė, vienas petys – aukštesnis, o judesio amplitudė abiejose pusėse gali skirtis. Tai nebūtinai reiškia sutrikimą.
Asimetrija tampa svarbesnė, kai:
- sutampa su žmogaus skausmu ar funkcijos apribojimu;
- aiškiai pasikeitė po traumos;
- trukdo atlikti reikalingą judesį;
- viena kūno pusė nuolat gauna didesnę apkrovą;
- pakeitus judėjimo modelį sumažėja simptomai;
- skirtumas laikui bėgant didėja.
Kūno vertinimo tikslas nėra padaryti žmogų idealiai simetrišką. Tikslas – suprasti, kurie skirtumai yra natūralūs, o kurie gali būti susiję su dabartine problema.
Ką reikėtų vertinti, kai skausmas kartojasi
Vertinimas neturėtų prasidėti vien nuo skaudamos vietos spaudymo. Pirmiausia svarbu suprasti bendrą situaciją:
- Kada ir kaip prasidėjo skausmas?
- Ar prieš tai buvo trauma, liga arba neįprastas krūvis?
- Ar skausmas vietinis, ar kur nors plinta?
- Kokie judesiai jį sustiprina arba sumažina?
- Ar yra tirpimas, dilgčiojimas arba silpnumas?
- Kaip žmogus vaikšto, sėdi, kvėpuoja ir kelia daiktus?
- Kokia jo profesinė ir kasdienė veikla?
- Kaip jis miega ir atsigauna po krūvio?
- Ar vietinis gydymas padeda ilgam, ar tik kelioms valandoms?
Po pokalbio galima stebėti kelis paprastus judesius: ėjimą, pasilenkimą, pritūpimą, rankos pakėlimą, liemens pasukimą ar stovėjimą ant vienos kojos. Vertinamas ne vien judesio „grožis“, bet ir tai, kur jis ribotas, kur atsiranda įtampa ir kaip pasiskirsto kūno pastangos.
Naudinga prieš darbą pasirinkti vieną žmogui svarbų judesį ir jį pakartoti po procedūros. Pavyzdžiui, patikrinti, kaip aukštai žmogus gali pakelti ranką arba kaip jaučiasi pasilenkdamas. Tai padeda įvertinti, ar pasirinkta darbo kryptis iš tiesų keičia funkciją.
Kokia masažo vieta šiame procese
Masažas gali padėti sumažinti vietinį audinių jautrumą, raumenų įtampą ir suteikti žmogui saugesnio judėjimo pojūtį. Tačiau masažo tikslas neturėtų būti vien rasti kuo skausmingesnį tašką ir jį stipriai spausti.
Darbas gali apimti:
- jautrios vietos nuraminimą;
- gretimų sričių judrumo gerinimą;
- kvėpavimo ir šonkaulių judesio stebėjimą;
- laipsnišką neskausmingos judesio amplitudės atkūrimą;
- abiejų kūno pusių palyginimą;
- pasikeitusio judesio integravimą į ėjimą ar kitą funkciją.
Kartais peties būklė pagerėja padirbus su krūtinės ląsta, mente ir ranka. Juosmuo gali jaustis laisviau pagerinus klubų ar pėdų judėjimą. Kelio apkrova gali pasikeisti atkūrus čiurnos judrumą ir klubo kontrolę.
Tačiau tokį pokytį reikėtų vertinti kaip individualią žmogaus reakciją, o ne kaip įrodymą, kad visų peties, nugaros ar kelio skausmų priežastis yra kitoje kūno vietoje.
Kada pirmiausia reikalingas medicininis įvertinimas
Platesnis kūno vertinimas yra naudingas, tačiau jis negali pakeisti medicininės diagnostikos. Ypač svarbu neatidėlioti kreipimosi į gydytoją, kai:
- skausmas prasidėjo po rimtos traumos;
- skausmas labai stiprus, staigus arba greitai blogėja;
- atsirado progresuojantis rankos ar kojos silpnumas;
- jaučiamas didėjantis tirpimas ar jutimų praradimas;
- kartu jaučiamas krūtinės skausmas, dusulys, alpimas ar šaltas prakaitas;
- atsirado karščiavimas, šaltkrėtis arba labai bloga bendra savijauta;
- sąnarys paraudęs, karštas ir stipriai patinęs;
- skausmas nuolat žadina naktį ir nepriklauso nuo padėties;
- be aiškios priežasties mažėja kūno svoris;
- sutriko šlapimo pūslės ar žarnyno kontrolė;
- atsirado nejautra tarpvietės, lytinių organų ar sėdmenų srityje.
Staiga atsiradę šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai kartu su kojų silpnumu, tirpimu ar nejautra tarpvietėje gali rodyti retą, tačiau skubios pagalbos reikalaujančią būklę. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos skyrių.
Holistinis požiūris neprieštarauja anatomijai
Holistinis požiūris neturėtų reikšti, kad kiekvienam skausmui kuriamas sudėtingas paaiškinimas apie tolimas kūno grandines. Jis taip pat neturėtų paneigti vietinių audinių pažeidimų ar medicininės diagnostikos svarbos.
Tikras holistinis vertinimas sujungia anatomiją su žmogaus judėjimu, kvėpavimu, nervų sistemos būsena, kasdieniais įpročiais ir gyvenimo aplinkybėmis.
Kartais skausmo priežastis iš tiesų yra ten, kur skauda. Kartais skaudama vieta tik kompensuoja kitos srities ribotumą. Kartais skausmas plinta iš stuburo, nervo ar vidaus organo. O kartais pagrindinė problema yra nebe pradinis pažeidimas, bet padidėjęs visos nervų sistemos jautrumas.
Todėl svarbu ne pasirinkti vieną universalų paaiškinimą, o patikrinti kelias galimybes.
Klausimas „kur skauda?“ visada išlieka svarbus. Tačiau po jo verta paklausti ir daugiau:
Kada pradėjo skaudėti? Kas tuo metu pasikeitė? Kaip juda visas kūnas? Ko ši vieta vengia ir kokį darbą atlieka už kitas sritis? Kodėl būtent jai teko tiek daug krūvio?
Būtent nuo šių klausimų prasideda platesnis ir tikslesnis žmogaus kūno pažinimas.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo, kineziterapeuto ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos.
Informaciniai šaltiniai: Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos skausmo terminija, IASP informacija apie juosmens skausmo mechanizmus, JAV Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto informacija apie skausmą, NICE juosmens skausmo ir išialgijos vertinimo rekomendacijos, NHS informacija apie skubaus įvertinimo reikalaujančius nugaros skausmo požymius.