Tailandietiško masažo mokykla

Lotoso sistema

Vientisa kūno pažinimo sistema

Kai atskiros technikos susijungia į vieną visumą

Lotoso sistema gimė iš ilgametės Deivio Petrušio praktikos ir nuolatinio darbo su žmonėmis. Jos atsiradimą paskatino supratimas, kad vien mokėti daug masažo technikų nepakanka. Galima išmanyti spaudimus, tempimus ir mobilizacijas, tačiau vis tiek nepasiekti ilgalaikio rezultato, jeigu nesuprantama, kodėl kūne atsirado įtampa ir kas ją nuolat palaiko.

Žmogaus kūnas neveikia kaip atskirų dalių rinkinys. Įtampa vienoje vietoje gali pakeisti judėjimą visai kitoje kūno dalyje. Skausmo vieta ne visada sutampa su vieta, kurioje prasidėjo problema. Kai viena struktūra nebegali normaliai atlikti savo funkcijos, jos darbą perima kitos kūno dalys. Taip formuojasi kompensacijos, kurios ilgainiui gali išplisti per visą kūną.

Todėl Lotoso sistemoje pirmiausia siekiama ne surasti stipriausiai skaudančią vietą, o suprasti, kas verčia kūną kompensuoti.

Lotoso sistemos iliustracija: tailandietišką masažą papildo Nuostata, Minkštos technikos, RGI, HAPSA, kvėpavimo ir tempimo praktikos, visceralinis masažas, psichologinė būsena bei kitos masažo technikos

Sistemos sandara

Tradicinis tailandietiškas masažas ir keturi Lotoso lapeliai

Lotoso sistema nėra pavienių metodų rinkinys. Tai vientisa kūno pažinimo ir praktinio darbo sistema, kurioje kiekviena dalis turi aiškią paskirtį. Jos centre yra tradicinis tailandietiškas masažas, o aplink jį išsidėsto keturi pagrindiniai Lotoso lapeliai.

Kiekvienas lapelis sprendžia skirtingą užduotį, tačiau tik jų tarpusavio sąveika sukuria visą Lotoso sistemą.

Lotoso sistemos schema: centre – tailandietiškas masažas, aplink – Nuostata, Minkštos technikos, RGI ir HAPSA — Lotoso sistemos sandara

Sistemos centras

Tradicinis tailandietiškas masažas – sistemos pagrindas

Tradicinis tailandietiškas masažas yra Lotoso sistemos centras ir pagrindinis karkasas. Jis padeda atverti kūną, mobilizuoti sąnarius, pagerinti audinių judrumą ir atkurti ryšį tarp skirtingų kūno dalių.

Spaudimai, tempimai, mobilizacijos, ritmas ir masažuotojo kūno svorio naudojimas leidžia dirbti ne tik su atskiru raumeniu, bet ir su didesnėmis funkcinėmis grandinėmis.

Tačiau Lotoso sistemoje tailandietiškas masažas nėra atliekamas kaip nekintanti veiksmų seka. Technika parenkama pagal konkretaus žmogaus kūno būklę, kompensacijas ir reakciją į atliekamą poveikį. Masažuotojas turi ne tik mokėti atlikti veiksmą, bet ir suprasti, kodėl jis šiuo metu reikalingas.

Tailandietiškas masažas padeda atverti kūną ir paruošti jį tolimesniam darbui. Kiti Lotoso lapeliai leidžia tiksliau pasirinkti, ką daryti tada, kai vien tempimų, spaudimų ar mobilizacijų nepakanka.

01 Pirmasis lapelis

Nuostata

Lotoso sistemoje svarbu atskirti nusiteikimą ir nuostatą.

Nusiteikimas yra vidinė būsena, su kuria masažuotojas ateina prie žmogaus. Ar jis ramus ir susikaupęs? Ar jo dėmesys yra čia ir dabar? Ar jis pasitiki savo žiniomis, rankomis ir gebėjimu spręsti praktikoje kylančius klausimus?

Nuostata atsiranda jau darbo metu. Tai konkreti kryptis, kurią masažuotojas sukuria dirbdamas su tam tikra kūno vieta. Ji susideda iš vaizdinio ir jausmo. Masažuotojas ne tik mechaniškai spaudžia ar tempia audinį, bet ir sutelkia dėmesį į tai, kokio pokyčio siekia: minkštėjimo, atsipalaidavimo, judesio laisvės ar įtampos paleidimo.

Nuostata nepakeičia technikos. Ji padeda techniką atlikti sąmoningai ir suteikia jai aiškią kryptį.

Žmogaus nervų sistema reaguoja ne tik į spaudimo stiprumą. Ji jaučia prisilietimo kokybę, ritmą, judesio aiškumą, skubėjimą, įtampą arba ramybę. Kai masažuotojas kovoja su kūnu ir mėgina jėga įveikti pasipriešinimą, kūnas gali dar labiau įsitempti. Kai dirbama ramiai, tiksliai ir stebint atsaką, atsiranda daugiau galimybių bendradarbiauti su kūnu.

Todėl Lotoso sistemoje masažo metu dirba ne tik rankos. Dirba masažuotojo dėmesys, pojūčiai, patirtis, vaizduotė ir gebėjimas stebėti tai, kas vyksta po jo rankomis.

02 Antrasis lapelis

Minkštos technikos

Minkštų technikų sistema – tai Deivio Petrušio autorinė darbo kryptis, suformuota per ilgametę praktiką ir nuolatinį darbą su žmonėmis.

Jos pagrindas – ne kova su įsitempusiu audiniu, o tinkamos krypties paieška. Lotoso sistemoje manoma, kad didesnė jėga nebūtinai sukuria geresnį rezultatą. Stiprus spaudimas arba tempimas gali sukelti papildomą apsauginę reakciją ir dar labiau padidinti kūno pasipriešinimą.

Todėl pirmiausia siekiama sukurti saugumo pojūtį ir sumažinti audinio pasipriešinimą.

Minkštos technikos raumenims

Ilgai įsitempęs raumuo gali būti ne tik sutrumpėjęs. Jis gali prarasti natūralų elastingumą, audinių slydimą ir gebėjimą laisvai prisitaikyti prie judesio. Tokiu atveju stipresnis tempimas nebūtinai pašalina problemą.

Dirbant minkštosiomis technikomis raumuo pirmiausia švelniai vedamas į mažesnės įtampos arba sutrumpėjimo kryptį. Kai nervų sistema sumažina apsauginę reakciją, audiniai palaipsniui pradeda minkštėti. Tik tada ieškoma krypties, kuri padėtų jiems atsisukti ir grįžti į natūralesnę funkcinę būseną.

Pagrindinė formulėSutrumpinti → Atsukti → Grąžinti

Tikslas nėra jėga ištempti raumenį. Tikslas – surasti kryptį, kurioje jis pats gali sumažinti pasipriešinimą ir susigrąžinti judrumą.

Minkštos technikos sąnariams

Sąnarys vertinamas kartu su jį supančia kapsule, raiščiais, fascijomis ir raumenimis. Kai viena sąnario pusė ilgą laiką gauna didesnę apkrovą, judesys tampa netolygus, o aplinkiniai raumenys pradeda kompensuoti sumažėjusį sąnario judrumą.

Dirbant minkštosiomis technikomis sąnario nesiekiama jėga išjudinti ar nuvesti į kuo didesnę amplitudę. Jis švelniai apgaubiamas, suspaudžiamas ir vedamas ta kryptimi, kurioje jaučiamas mažiausias pasipriešinimas.

Pagrindinė formulėSuspausti → Surasti laisvą kryptį → Atsukti → Subalansuoti judesį

Minkštosiose technikose svarbiausia ne masažuotojo jėga, o gebėjimas pajusti audinį ir surasti tinkamą darbo kryptį. Čia taikomas 20 × 80 principas: dažnai nedidelis, bet tikslus poveikis gali sukurti didelį pokytį.

03 Trečiasis lapelis

RGI – reikalingų grandinių įjungimas

RGI – reikalingų grandinių įjungimas. Tai Deivio Petrušio autorinė technika, suformuota per ilgametę praktiką ir darbą su žmonių judėjimo bei kompensacijų problemomis.

RGI atsirado pastebėjus, kad ne visi probleminiai raumenys yra tiesiog silpni arba įtempti. Kartais raumuo tarsi užstringa tarp įsitempimo ir atsipalaidavimo. Jis nebedalyvauja judesyje visa apimtimi, todėl jo funkciją palaipsniui perima kitos struktūros.

Judesys vis dar atliekamas, tačiau kūnas tam sunaudoja daugiau energijos ir pradeda kurti kompensacijas. Vieni raumenys nuolat perkraunami, kiti vis mažiau dalyvauja, keičiasi judesio kokybė ir apkrovų perdavimas.

Tokiais atvejais nepakanka tik atpalaiduoti įsitempusius audinius. Reikia grąžinti į bendrą judesį tą raumenį arba grandinę, kuri savo darbo nebeatlieka.

RGI metu naudojamas kontroliuojamas judesys, kvėpavimas ir masažuotojo sukuriamas pasipriešinimas. Organizmui sudaromos sąlygos mobilizuoti daugiau resursų ir į judesį įtraukti anksčiau nepakankamai dalyvavusią grandį.

RGI nėra jėgos treniruotė ir nėra paprastas raumens stiprinimas. Jos tikslas – atkurti normalų raumens dalyvavimą judesyje.

Pagrindinė formulėĮjungti → Aktyvuoti → Sugrąžinti į grandinę

Kai raumuo vėl pradeda atlikti savo funkciją, gali sumažėti kitų kūno dalių perkrova, pagerėti judesio stabilumas ir atsirasti tolygesnis jėgos perdavimas per visą kūną.

04 Ketvirtasis lapelis

HAPSA

HAPSA – Deivio Petrušio autorinė ritminio audinių pumpavimo technika, suformuota per ilgametę praktinę patirtį.

Jos pagrindas yra ritmiškas audinių suspaudimas ir visiškas atleidimas. Suspaudimo metu audinyje sukuriamas mechaninis poveikis, o atleidus jam leidžiama vėl laisvai prisipildyti. Nuosekliai kartojamas veiksmas sukuria mechaninės pompos principą.

HAPSA tikslas – palaikyti natūralų skysčių judėjimą audiniuose, veninio kraujo grįžimą ir limfos tekėjimą. Technika ypač tinkama ten, kur audiniai jaučiami kaip sunkūs, vangūs, sustingę arba praradę gyvumą.

Atliekant HAPSA svarbiausia ne jėga, o ritmas, vienodas suspaudimas, pilnas atleidimas ir nuolatinis audinių reakcijos stebėjimas. Audiniai nėra spaudžiami siekiant jėga išstumti skysčius. Ritmiškas darbas padeda palaikyti natūralią jų tėkmę.

HAPSA gali būti naudojama kaip atskira technika arba kaip viena viso masažo dalis. Ji gali papildyti gilesnį darbą, minkštąsias technikas ar darbą su raumenų grandinėmis.

Pagrindinė formulėSuspausti → Atleisti → Pakartoti ritmą → Aktyvinti tėkmę

Lotoso sistemoje HAPSA rūpinasi tuo, kad atlaisvinti ir į bendrą darbą sugrąžinti audiniai galėtų laisviau judėti ir prisitaikyti.

Ryšiai tarp sistemos dalių

Kas sujungia visus Lotoso lapelius?

Keturi pagrindiniai lapeliai neveikia atskirai. Juos į vieną sistemą sujungia kūno vertinimas, kvėpavimo stebėjimas, kompensacinių grandinių supratimas ir Sen linijų logika.

Sen linijos – funkcinis kūno žemėlapis

Lotoso sistemoje Sen linijos vertinamos ne tik kaip tradiciniai energijos kanalai, bet ir kaip funkcinės kūno grandinės. Jos padeda suprasti, kaip viena kūno zona gali veikti kitą ir kaip per kūną perduodama įtampa, judesys bei apkrova.

Šios linijos jungia:

krūtinkaulį, diafragmą, kaklą ir vidines kojų grandines;
mentes, stuburą, dubenį ir kojas;
kūno centrą su rankomis ir kojomis;
diafragmą, kaklą, žandikaulį ir ausų sritį;
dubenį, kirkšnis, kelius, čiurnas ir šonines kūno grandines;
apatinę pilvo dalį, diafragmą, dubenį ir dubens dugną.

Sen linijos tampa praktiniu žemėlapiu, padedančiu matyti ne vien skausmingą vietą, bet visą su ja susijusią grandinę.

Kvėpavimas ir diafragma

Kvėpavimas Lotoso sistemoje yra viena svarbiausių užuominų vertinant žmogaus būklę. Stebima, ar laisvai juda krūtinės ląsta, ar kvėpavime dalyvauja pilvas, ar žmogus įkvėpdamas nekelia pečių ir kaip diafragmos judesys perduodamas per visą kūną.

Ribotas diafragmos darbas gali paveikti kaklą, pečius, krūtinkaulį, juosmenį, pilvą ir dubenį. Todėl kai kurių problemų sprendimas prasideda ne nuo skausmingos vietos, o nuo laisvesnio kvėpavimo atkūrimo.

Kompensacinės grandinės

Kūnas nuolat prisitaiko. Kai viena vieta praranda judėjimo laisvę, kitos kūno dalys perima jos darbą. Tokia kompensacija iš pradžių padeda išlaikyti funkciją, tačiau ilgainiui gali tapti naujų įtampų ir perkrovų priežastimi.

Lotoso sistemoje vertinama laikysena, menčių padėtis, stuburo rotacija, dubens balansas, kelių kryptis, pėdų atrama ir bendras judesio modelis. Ieškoma ne labiausiai įtemptos vietos, bet kompensacijos pradžios.

Visceralinis darbas

Visceralinis darbas Lotoso sistemoje nėra pirmas pasirinkimas. Vidaus organai vertinami kartu su juos supančia aplinka – diafragma, pilvo siena, fascijomis, juosmeniu, dubeniu ir kvėpavimo mechanika.

Pirmiausia siekiama sukurti daugiau laisvės aplink organą. Atlaisvinama diafragma, pilvo siena, dubuo ir pagrindinės kompensacinės grandinės. Tik tuomet vertinama, ar iš tiesų reikalingas tiesioginis darbas pilvo srityje.

Pagrindinė taisyklėNe organas pirmas. Pirma – aplinka aplink organą.

Darbas praktikoje

Kaip visos sistemos dalys veikia kartu?

Praktikoje žmogus neateina dėl vieno Lotoso lapelio. Jis ateina su visa savo kūno istorija – judesio įpročiais, buvusiomis traumomis, laikysenos pokyčiais, kvėpavimo ypatumais ir per daugelį metų susiformavusiomis kompensacijomis.

Todėl pirmiausia žmogus stebimas ir vertinamas. Ieškoma pagrindinio apribojimo ir bandoma suprasti, kas verčia kūną kompensuoti.

Tailandietiškas masažasnaudojamas kūnui atverti, sąnariams mobilizuoti ir bendram balansui atkurti.
Minkštos technikospasirenkamos tada, kai audinys arba sąnarys yra užstrigęs ir priešinasi tiesioginiam poveikiui.
RGInaudojama tada, kai raumuo ar visa grandinė nebedalyvauja judesyje.
HAPSAtaikoma, kai audiniai yra vangūs, sunkūs, sustingę ir jiems trūksta natūralios tėkmės.
Kvėpavimo ir diafragmos darbaspasirenkamas tada, kai pagrindinis apribojimas susijęs su kvėpavimo mechanika.
Tiesioginis visceralinis darbastaikomas tik tada, kai sukūrus laisvę aplink organą išlieka gilesni audinių apribojimai.

Stebėti→Suprasti→Surasti kompensaciją→Pasirinkti kryptį→Pritaikyti metodą→Įvertinti pokytį

Pirmoje vietoje yra ne technika, o kūno logikos supratimas.

Lotoso sistemos esmė

Visuma atsiranda supratus kiekvienos dalies paskirtį

Lotoso sistema nėra viena technika, nekintanti masažo seka ar kelių skirtingų metodų mišinys. Tai nuoseklus būdas matyti žmogaus kūną kaip vientisą sistemą ir pasirinkti tinkamiausią darbo kryptį konkrečioje situacijoje.

Pirmiausia išmokstama kiekviena sistemos dalis atskirai. Vėliau pradedama suprasti jos paskirtis ir ryšys su kitais Lotoso lapeliais. Tik tada atskiros technikos susijungia į vieną visumą.

RGI, HAPSA ir minkštosios technikos yra Deivio Petrušio autorinės technikos ir darbo principai, suformuoti per ilgametę praktiką, nuolatinį darbą su žmonėmis ir jų kūno reakcijų stebėjimą. Kartu su tradiciniu tailandietišku masažu, Nuostata, Sen linijų logika, kvėpavimo, visceralinio darbo ir kompensacinių grandinių principais jos sudaro vientisą Lotoso sistemą.

Kur skauda, nebūtinai ten yra problema. Kur prasideda kompensacija, ten prasideda ir sprendimas.